- gyvakaras
- gývakaras scom. (34a) Ds, Lkm silpnas, vos gyvas žmogus ar gyvulys, sudžiūvėlis, sunykėlis: Baisus gývakaras – skūra ir kaulai Ktk. Ir valgo to mergaitė, ir vis tokia gývakaras Slm. Kolgi toks gyvakaras likai?! Dbk. Arklys geras, ne koks gyvakaras rš. Ant pado ganosi ne karvės, bet gyvakaraĩ Š. Jis taip jau sunykęs, lyg būtų koks gyvakaras Žmt.
Dictionary of the Lithuanian Language.